BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiandienos vikingas iš Sony pasaulio

Keturios ryto, dar miegančio Vilniaus gatvėmis į didelę stovėjimo aikštelę rinkosi juodai apsirengę vyrai. Jaunuoliai ir jau pražilę, apsimiegojusioms rankomis laikydami cigaretes atlikdavo jonvabalių šokį, susėsdavo į autobusą ir ruošėsi kelionei. Pusbalsiu kalbėjosi apie kelionės vietą, dalinosi informacija apie tai kiek mokės, kur veš, ką reikės daryti. Kone būsimų tituškų treniruotė. Kai autobusas pasuko į Rumšiškių liaudies muziejų šypsodamasis patvirtinau savo versiją, pasirinktas senovinis kaimas bus geriausia treniruotė ruošiantis Kaliningrado prisijungimui. Bet tai tik viena versija į kurią tiesa galėjo būti panaši miegančiam miestui.

Idilės ir saulės nušviestas saksų kaimas. Kaimas gyveno saugiai, jį gąsdino tik gandai apie kažkur vykstančius vikingų antpuolius, bet žmonės linkę išpūsti pavojų, o ir naujienų agentūros dirba lėtai. Rudens pabaigoje užtenka ir savų rūpesčių. Ūkio darbai, šeimyniniai susitikimai, paskutiniai rudens ganymai išsklaidė žmones po apylinkes. Pirmosios degančios strėlės įsmigusios į pastatus sukėlė ne tik gaisrą, bet ir siaubą bei paniką, moterys ir vaikai bėgo slėptis, vyrai griebė po ranka buvusius daiktus ir skubėjo prie kaimo vartų, jų akyse tvora išvirto ir kaimą užpuolė gaują purvinų ir piktų vikingų. Noras gyventi buvo stipresnis saksų ginklas nei palaikė lazda, bet plėšikų tai nesulaikė, jie jau plūdo į kaimą, vaikėsi moteris, nešė brangesnius daiktus ir supo kaimiečius į ratą.

Berniukai mėgsta žaisti karą. Tai matėsi iš kiekvieno akių, nepaisant jo amžiaus, stoto ir gyvenimo būdo. Keli autobusai vyrų vadovaujami kelių merginų atrodė juokinga armija, dar juokingesnė ji atrodė eilėje į grimerine. Veido dažai turėjo atstoti kelias dienas ar savaites žygio ir kovos, kad veide jau iš anksto būtų nuovargis, purvas ir kovos žymės. Tekančios saulės fone mirgėjo telefonų blykstės – visi džiaugėsi savo naujais vaidmenimis, vieni vilkėdami kaimiečių skarmalais mažiau, kiti čiupinėjo vikingiškus šarvus ir šypsojosi labiau. Kaimiečiai atsigriebė atsiimdami ginklus, nors jų lazdos išvaizda neprilygo vikingų kirviams, bet lazda medinė, o kirvis guminis.

Kautynėms ilgai nuteikinėti nereikėjo. Visi ieškojo kovos draugų ir valandų valandas trankė skydus, lazdas ir kirvius. Tai yra kažkur giliai smegenyse, kai tikslesnis smūgis garantuoja pergalę, o suklupimas – mirtį. Kai gyvybę išgelbsti užkliuvimas už tvoros bėgant į kaimą, o jausmas, kad gali prarasti viską ką turi suteikia antgamtiškų jėgų. Kovos sūkurys sukuria visą emocijų jūrą. Kartais jos silpną aidą galime išgirsti naktinio miesto gatvėse kai pamatai girtą ir piktą minią ateinančią į tave. Bet tai neprilygsta jausmui kai šimtas žmonių mojuoja ginklais, turi pykčio veide, o aplink viskas rūksta kovos dūmais. Batalinės scenos buvo puikiausia laiko mašina į tuos laikus, kai kelios minutės pasiruošimo turėjo išgelbėti kaimą arba jį pražudyti. Kultūrų susidūrimai kartais buvo išties skausmingi ir tą skirtingumą atkurti tereikia aprengti šiandienos vaikus praeities kostiumais.

O šiandien jau galite matyti Sony reklamą. Buvo įdomu stebėti hierarchinį skruzdėlyną, kur nurodymai niekada neduodami tiesiogiai, o kreipiamasi į rangu žemiau esantį, kad jis kreiptųsi į kitą, kol nurodymas pasieks adresatą. Skruzdės buvo įvairios, nuo besineriančių iš kailio iki akivaizdžiai nuobodulio nukankintų. Režisierius buvo savo amato žinovas, žinojo ko nori ir kaip tai pasiekti, improvizavo siekdamas įvairovės, o ne tikėdamasis, kad improvizacija netyčia atneš jį ten, kur jis nori būti. Technika, efektai, personalas, organizacija – viskas buvo aukšto lygio ir tai maloniai stebino. Eilinis statistas po pietų sočiai prikimštu pilvu galėjo valandą snausti gaudydamas paskutinius saulės spindulius, o jeigu vėsiau, šildytis palapinėje kurioje visu pajėgumu dega dujinis šildytuvas. Būdamas mažiausia mechanizmo detale – statistu nejaučiau jokio diskomforto. Net gi priešingai: režisierius turėjo savo triukų – matydamas, kad dešimt kartų bėgę vikingai pavargo ir grįžę į savo pozicijas iškart susėdo ant žemės jis juos atgaivino pokštais ir saldainiais. O operatorius pakvietė pažiūrėti puikių kadrų nufilmuotų iš sraigtasparnio-drono kameros.

Puikios dvi dienos vikingų pasaulyje ir įvairiausi žmonės sutikti ten atskleidė dalelę filmavimo aikštelės paslapties. Puikūs įspūdžiai patirti ten, o nepraėjus nė mėnesiui jau galima pamatyti ir rezultatą. Po filmavimo dar ilgai kirbėjo mintis pradėti dažniau treniruotis su kardu ar kirviu ir surasti tam pomėgiui laiko ir vietos. Bet kol kas tai ir liko tik mažo berniuko svaičiojimai apie nuotykius ir kovą.

Sony reklama

Patiko (1)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. Yeap, buvo fun :)

Rašyti komentarą