BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vasario 16 akordai širdyje

Kam reikalinga istorija, jei iš jos nesimokoma? Kam tos duonos ir žaidimų šventės, padabintos rinkiminiais triukais, specialistų parašytomis kalbomis, pasakytomis banaliomis frazėmis apie laisvę, jos svarbą, jauną Lietuvą, patriotizmą, kurio nebėra, kuris jau dabar miršta senukų partizanų kūnuose, kuris bando išsiveržti smurtu nacionalistiškai nusiteikusių ir kerzais pasipuošusių skinų eisenose, dar vieno kito marginalo-intelektualo kalboje, ar pagraudenime kaip šis. Kam iškelti vėliavas kelias dienas per metus, tarsi paradinę uniformą, jei tai tik fonas. Aš niekada neprisiekiau prie vėliavos, ir turbūt neprisieksiu, bet kodėl tai turi būti nuvalkiotas skuduras, kuris nepriverčia kovoti, sekti paskui. Neturiu nė vieno tautinio motyvo, ne todėl, kad nesijaučiu patriotas, bet todėl, kad nešioju juos savo širdyje, stengiuosi dėl jų ir galvoju apie juos. Vieną dieną išsipaišyti širdelėmis, kita vėliavėlėmis, nesąmonė, Tai NETIKRA. Ar turi užtekti tik išvaizdos, kad prisipildytų vidus? Mes išspausime vieną kitą ašarą, kai dainuosim kokią populiarią ir graudžią dainą apie laisvę ar Lietuvą, bet tai vėl tik dalis to nesuprantamo spektaklio kuriame gyvename. Skanduokime LIETUVA, nes jau turime bilietus į laimingesnį gyvenimą, nes pusė mūsų šeimos jau ten, nes mums visvien, kas laimės rinkimus, nes jie visi vienodi, o mes nesam Lietuva. Nes mes nieko nenorime keisti, nes mums tai tik eilinė šventė, kai nereikia atidirbinėti savo gyvenimo užduočių kontoroje, fabrike ar ugdymo įstaigoje. Net jei bus per šalta eiti į kokį renginį, kad paminėtume šią istorinę sukaktį, kurioje žmonės karų akivaizdoje, neturėdami nieko tikro stengėsi dėl Lietuvos, tai nieko baisaus, bus Europos krepšinio čempionatas, tada vėl visi prisiminsime, kad esame lietuviais, broliais, bus proga išsidažyti dažais, ir dainuoti tas pačias dainas, skatinančias patriotiškumą ir brolybę. Iki paskutinio švilpuko, tada vėl gerti alų, stebint degantį kaimyno namą.

Man visada pikta ir liūdna per nepriklausomybes šventes. Aš tikiuosi, aš naiviai tikiuosi, kad vieną dieną, tie darbai, kuriuos darau aš, kuriuos darote jūs duos vaisių Lietuvai, ir mes galėsim susėdę džiaugtis tuo, kas vyksta Lietuvoje, nepaskendę skandaluose, politinėse tragikomedijose. Būti labiau broliais ir seserimis vienas kitam, turėti darbus ir vertus atlyginimus. Tai svajonė, bet ir tada, prieš daug metų buvo daug svajotojų, kurie dirbo, kad jų svajonė – laisva Lietuva gimtų. IR JI GIMĖ.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą