BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Alternatyvi neafisuojama piligrimyste arba vienatve autostopu

Vietoj įvado. Tai 2008 vasaros kelionė į Lourdą. Rašyta su telefonu-komunikatoriumi, kalba netaisyta, ispūdžiai neredaguoti. Šią vasarą neteko niekur taip pakeliauti, bet šis kelionės dienoraštis jau seniai norėjo, kad jį kas perskaitytų. Kantrybės skaitant ir į kelią :)

Visa menesi praleides apatijos gniauztuose surinkau visus jegu likucius ir pabandziau driokstelti, pajudeti is sastingio ir pasidaryti vasara nors siek tiek idomesne. Zinojau, kad keliausiu autostopu, beliko pasirinkt marsruta ir kompanija. Pasirinkau pati sau artimiausia zmogu, su kuriuo paskutiniu metu ne itin sekesi sutarti, t.y. nutariau keliauti vienas, o marsruta padejo pasirinkti brolis pranciskus, taigi mano kelias drieksis i belgija ir prancuzija. Keliones priesistore niekinga, paskutinis tranzas is baltriskiu parode, kad kelias daznai buna negailestingas ir ilgai uzgaisom, poto visa savaite nieko neveikiau ir labai pasyviai ruosiausi kelionei. Isvakarese padauginau vyno, taigi keliones diena buvo pasmerkta nesekmei, sunkus rytas, simtai darbu, nesusipratimai su id kortele ir atsisveikinimai sugaisino mane, todel trasoje stovejau apie 5 valanda, vakariniu lenkijos paimti nepavyko. nutranzavau i marijampole, ten tranzuotoju buvo daug, bet pavyko visus palikti, o paciam isvaziuoti i bialastoka, jau tikrai nemegstamiausia miesta europoje, bauska latvijoje geriau tik tuo, jog ten nera kur eiti aplink miesta, taigi velu vakara atsiduriau balstogeje(rodos taip lietuviai vercia sio nemiesto pavadinima), apejau ja, ir bandziau naktiniu paimti lenkija, deja likau miegoti salia kelio, krumuose, naktis ne pati smagiausia, gerai, kad nelyjo, rytiniu lenkijos irgi paimti nepavyko, bet siaip ne taip su 3 masinom atsidanginau i varsuva, ir sedejau joje, slinkdamas link miesto galo, per karsti. Per keliones pradzia supratau keleta dalyku : pirma, esu prastas tranzuotojas, nesugebantis patirties pritaikyti praktikoje, neturintis sekmes, prekines isvaizdos ir dar konors. Antra vienam tranzuoti idomu, tik labai pasiilgstu sneketis lietuviskai, trecia tokios keliones primena nebe vaiku zaidimus, kai atsiduri vienas pavojuje, net jei pavojus ir tariamas ir kad grizti dar sunkiau. Ketvirta, kad kelione bus ilga ir sunki, ir penkta jau sukalbejau daugybe roziniu, visai miela jas murmeti po nosimi skestant toje lenku juroje.Ir paskutinta sikart, lietus kaupiasi, taigi metas baigti pertraukele ir eiti tolyn, kur nezinau,kada pavyks palikti sia ,,didinga,, lenku sostine irgi. Beje kolkas patiko tik vienas vairuotojas, vezes apie 120km, kalbejo angliskai, domejosi pasauliu. o kitka furistai arba smulkme, labai nevykusiai as kolkas.Ir nesekmes toliau tesiasi, kazkaip atrodo, kad tik jos ir paivairina mano kelione, jau greit5val kaip as varsuvoje, rezultatu jokiu. nesuprantu, kuo nepatinku zmonems, miegoti varsuvos priemesty dar maziau romantikos nei baltastogej, bet kolkas scenarijai panasus. Net varsuvos pabaigos zenklas neatnese rezultatu, nepasiduoda man lenkija, kol as bandau ja paimti ji vagia is manes laika ir atsidavineja labai is leto. Pravalas. Sito kelio dulkes sprangios ir labai neskaniai nuseda, nors turbut tai desninga, nusipelniau as pamoku. Tai dabar ir srebiu, tik saukstas kiauras o lekste toli. Einu toliau. Iki vokietijos dar ~500km, nueisiu.Dar kelios valandos ejimo, paskaiciavau, kad nuejau ~20km vien pagal zemelapi. Meldziausi rozini ir pagalvojau, kad tiek ilgai visur stringu vien del progos melstis rozini, dar pagalvoju, jog tai per didele puikybe vadinti ismeginimu, ir kad mano maldos niekines, is prasto medzio geru vaisiu nebus. Vel lyja, oras siandien permainingas, kaip ir mano pasitikejimas, nors dazniausiai zlungantis, kaip dabar. Reikia eiti, arba vaziuoti, arba kazka, o as guliu pievoje, ziuriu i dangu ir rasineju bloga, o cia kyla labai daug lektuvu, didelis aerouostas. Teko dar truputi eiti, o tada sustojo kristiskos isvaizdos jaunuolis ir su vos vos girdima sunkia muzika patraukeme link poznanes, ne i ja, bet i miestuka netoli,is visos keliones labiausiai isimine mano garsus galvos trankymas i sedynes krasta, kai smiginejau, o smiginejau puse kelio,tas garsas kele sypsena vairuotojui, o man kele sypsena jo anglu kalbos zinios, ir auksine fraze atbaidanti nuo atsakymu, ,,i dont know”. supratau kaip jaucias zmones, kai jei tau kalba lenkiskai, o tu apsimeti, kad supranti. vel padariau klaida ir issukau is magitrales, teko dar pora valandu bandyti grizti i ja, bet pavyko, 12 val jau buvau degalineje, nuo kurios kelias veda i berlyna, tada ejau miegoti i vaiku zaidimo aikstele, ant smelio, kur siokia tokia pilaite, uzuoveja ir stogelis, planavau issimiegoti, bet jau pries 6 pabudino vaikai, teko dingti is ten, ju negasdinus, o dabar rankose uzrasas berlynas ir nauji toliai pries akis, truputi daugiau optimizmo, tik rankoms salta, o silta tik tulyke. Deja optimizmas su laiku baigiasi, judesio koloneleje nedaug, uzsispirimas neleidzia eiti prasyti pagalbos, po3 val laukimo jau ir saulenas pasirode, tai pogulis ant pievutes labai i nauda, jei ir vokietija tokia uzsispaudus bus, tai as greit atsitranzuosiu porai metu, ba jokio fun nera, tik stresas ir nuovargis, 15min pogulio nuotaikai atgauti.15min saulekaitoje pavirto i valandini pasnaudima salia kelio, pakele nuotaika, bet tai nepriverte masinu stoti, o mane eiti prasyti, vis delto atsitinka ir neitikinamu dalyku, man sustojo vokieciai pensininkai, ta kategorija, kuri bene labiausiai kratosi jaunuju valkatu, taigi, mes jau judam link sienos, tikiuosi vokietija bus smagesnis krastas, po mano bandymu sneketi vokieciu kalba ir meginimu suprasti, ka sneka jie, supratau, kad vis delto du lygiai nenuejo veltui, bet ir nebuvo bent minimaliai vertingi. lenku autobanas baigesi ir liko tik apie simta kilu sios zemes, taip nesvetingai manes pasitikusios. ir dar turbut ilgokai nepaleis, o gal pavyks?. ant kelio matosi tik darbininkes,kurios irgi stabdo masins, tik kiek kitais tikslais.nors kaip lenkes tikrai ne itin grazios, lenkaites istrigo savo nemazais ir daznais argumentais, o mados panasios kaip lietuvoje, begediskos arba laviruojancios zemiau subtilumo ir padorumo ribos. Vokietukai pradejo reguliuoti radija, galvoja, kad jau ras kazka savokiska(sava+vokiska) geri zmones, atveze i degaline, dave 20zlotu maistui, taigi kolkas daugiau gavau pajamu, nei turejau islaidu. Ta proga save pavaisinau ledais ir vandeniu su skoniu. O poto prasidejo. Kelione igavo pagreiti, nes sustojo moteris furiste, jauna grazi, linksma, vaziuoja ir krykstauja su visais sutiktais vairuotojais, 10 metu vyresne, istekejus, turinti motocikla, jei dar paminesiu, kad pasiule savo fura nakvynei, tai isvis neblogai, tik neprisigalvokite mieli skaitytojai, tai piligrimine kelione juk. Teoriskai as su ania pervaziuosiu visa vokietija ir iki namiuro liks tik keli simtai km. Beda, kad tuoj stosim keturiom valandom, pailset. Pro sali praleke panele be maikutes bestogiame smarte, furistu dziaugsmui, o man daug labiau patiko kazkoks plesrus paukstis griebes grobi visai kelio arba stirna vakar pabaidyta kazkur lenkijoje. Planai ryt pasiekt tiberiada tampa visai realus, reikia tik truputi sekmes. Kuri siandien tarpais aplanko mane, arba pavezina.Su furiste pervaziavom beveik visa vokietija, jos norui bendrauti ribu nera, ir siaip ji kazkokia keista pasirode, bet ji jau nuvaziavo i antverpena, o as likau vokietijos aglomeracijoje, kur daug keliu i visur, o kuriuo vaziuoja mano masinos nezinia. pradejo lyti, policija mandagiai pasiule pasitraukti nuo ivaziavimo i autobana, ir taip atitvere pagrindini srauta furu, uzsirasiau keista miesta, kuri rekomendavo modestas, bet iki jo ilgas ir netiesus kelias. Nesinori eiti miegoti, kai taip apsiniauke. turejau galimybe pasilikti su furiste, ir miegoti su ja, bet tada mano marsrutas driektusi labai nepatogiai. suplesiau rozini, nemelsdamasis o kazkur uzkabines, dabar tik 50mazu rutuliuku ir keli didesni. Pats tas netikram mazajam broliui. aikstele didele, bet ne didesne uz nakti. siksnosparniai skraido virs galvos, maciau kazkur zuiki. Furistei padovanojau sokolada, nes sake, jog megsta, o ji parase savo emaila, kad parasyciau kaip sekesi. Siandien vaziavau su dviem masinom, ir abu buvo labai rupestingi, taigi mano gerumo limitas baigesi, kas toliau? aachen uzrasa pakeiciau liege ir pradejo veikti, bet kurioziskai sustojo du belgai su smartu. ir mane, kad ten yra vietos ;) bet jie jau nuvaziavo,o as vis dar cia. O miego beveik nesinori. bet antra valanda vis delto nuejau miegoti, galvodamas apie lietu. Bet jo nebuvo, miegojau tiesiog super, dvigubai ilgiau nei paprastai, apie 8 valandas, be pabudimu ir nesalau. dabar uzemes visuotinis tinginys, bet tikiuosi tuoj pradeti keliauti, tiberiada ne taip ir toli.bet tik atstumo atzvilgiu, ne laiko.Daugybe olandu, keli belgai ir like vokieciai ne itin manim domisi, vandens trukumas, maisto norejimas, nors slovakai, labai manim besidomeje siule kavos ir maisto, bet atsisakiau. kvailas padaras. vel 3 val be rezultatu. miegociau dar, bet tada niekada nenusigauciau i tiberiada. jau greit 5val kaip nieko nevyksta, sventvagiskai bandau Dievo gailestinguma ir rupestinguma, reiktu nueit nusipirkt atsigert ir dar konors. nes siandien dar nieko nevalgiau, mano rasyma nutrauke sustojusi masina, kurios deka prasidejo keliones marsruto koregavimas. nes atsiduriau olandijoje, atsibodo ten stovet, tai nutariau vaziuoti bet kur, o bet kur pasirodo, veda tiesiai i amsterdama, kurio siemet taip ir neaplankysiu, bet. Viskas prasidejo sustojus tam vaikinui su mergaite, jis vaziavo i priesinga puse, link olandijos, kadangi tai buvo geresnis variantas nei sedeti ten, vaziavau su juo atgal i siaure, ten apziurejau grazu miestuka, bet sekmadieni marketai nedirba, taigi visdar nieko nevalgiau, bet jau bent atsigeriau. Tada per kelias masinas pasiekiau kelia i magistrale, o is ten ir i amsterdama, bet nutariau nelisti i ji, o apsisukti kely, taip dabar ir padariau, cia virs magistrales yra tiltai, tai laisvai gali laviruoti puses. tiksliau jie taip bando mazinti vartotijuskuma ir pastato tik viena uzkandine. Taigi esu kazkur netoli utrechto, zemelapio virsuje, o namiuras zemelapio apacioje, deja turbut nepavyks. einu meginti issikapstyti is cia. i belgija pradziai, o tada zemyn, gal dar ir briuselin pavyks nukakti. olandijoje stopas vyksta smagiai, yra tokie kelyje pasitaikantyts mini parkingai, ten stabdyti visai nesunku, magistraleje sunkiau, kelias is apvaziavimo nesusikerta su keliais is parkingo ir degalines, taigi yra trys siauri keliukai, ir ju susikirtime zenklai draudziantys zmonems ten eiti. Liudna. lietus kaupiasi, vakaras arteja, dziugauju, kad pavyko gerai issimiegoti, nes diena laukia ilga. O poto sugaisau valanda aiskindamasis kelia, nes pasirodo tranzavau i priesinga puse, nei man reikejo, perejau atgal, ir po kurio laiko jau vaziavau link belgijos, ir liko 40+ km. bet jau naktis, puse pirmos olandu laiku, stoviu cia jau pora valanda, o dabar tykau belgu degalineje, gal pavyks, miegoti cia nesinori, salta,dregna, aplink vien kapines ir krematoriumas dar. dar nieko nepaprasiau. bet reiks isdrysti. juk prasymas sustabdo daugiau masinu nei ranka. Tik as nemegstu, kvaili principai. Kazkaip nakti reiks pratempti.Prasimaliau degalineje dar gera valanda, tada nuejau i kita kelio puse, ir rades azuolu giraite issimiegojau. Teisingiau butu sakyti pasnaudziau sesias valandas, ryte vel bandziau tranzuoti, bet vel grizau i degaline medzioti kokio belgo, kolkas dar nei vieno nebuvo. degaline gyva, nakti dirbo tik vienas zmogus, dabar suskaiciavau penkis, pasiekti tiberiada siandien planas subtiliai pasmerktas zlugti. as praradau vilti,tikejimas irgi svyruoja, o meile suslapo ir dziusta kazkur ten kur silta. Ne manyje. Taigi, jei bandyciau nupasakoti kaip jauciuosi ir kokio nuotaikom gyvenu, gautusi verkslenimas, todel taip ir nesielgsiu, bet is nevilties tik kumsciai gniauziasi.Olandija prie belgijos sienos kitokia, keisti cia zmones, jaunimas pristabdes keikia mane savo marmaliavimais, kiti tiesiog pravaziuoja. beveik puse11 vietos laiku, kartojasi istorija, jog sekme lanko tik po pietu. Kvailas desnis. O belgai irgi keisti zmones, pamatai masina su ju numeriais, ir bandai kalbinti angliskai, po dvieju bandymu man istarus vos kelis zodzius jie pabegdavo. Jokio mandagumo, nors lepteltu kanors, suprantu, kad jau nebeturiu prekines isvaizdos, esu suvarges, nesneku prancuzisjau ir siaip esu nevykelis, bet nezadu cia gyventi amzinai, o ir darbo vietu degalineje turbut neperdaugiausiai. sedincio ant krasto ir rasancio vos nepervaziavo golfas su turkiska atributika. tuoj zinosiu visu darbuotoju rukymo cikla. o jis gan daznas, cia ruko daugelis, nors man stoje neruke ne vienas. pirmas nepabeges belgas pasake, jog nezino,ar vaziuoja i belgija, pagalvojau, jog keistas bicas, bet po kokio pusvalandzio grizo ir pasieme mane, keliavom beveik iki pat namiuro, nuo kurio tiberiada ranka pasiekiama, ten tesiau medziokle ir po ilgoko laiko, bet ne tokio ilgo, kaip stovint ant kelio, man sustojo vaikinas, pavezes iki pat tiberiados. O mano dziaugsme, pagaliau. Gera buvo sugrizti i sia baznycia, kurioje laivo formos altorius ragina pasitiketi Dievu, net jei jis miega, o aplink audra. Turbut ta jis ir megino pasakyti man, tranzuojanciam per tamsas ir lietus. Aisku, visi cia sneka su manim prancuziskai, visi turi savo darbus, sveciu namuose gyvena keli keistuoliai. Lietuviai ir latvis dirba vaiku stovyklose ne tiberiadoje, o kaimuose aplink. Kolkas neturiu vietos, kur gyventi, bet kazkur ras vietele ir man, tikiuosi. O sedziu baznycios prieangyje, priesais Kristu. lauke lyja, gerai, kad sia nakti neteks miegoti lauke. Pries metus sigute gavo abita, dabar jo jau nebeturi. Keisti metai ir man buvo. gerai, kai yra laiko apie viska pagalvoti. Kad ir toli nuo lietuvos, nuo namu, draugu. ir tas jausmas, kad esi visur, kad atstumas yra niekinis, tada pasaulis pasirodo kitomis spalvomis. Kaip toje dainoje: miegu baznycioje, sapnuoju moteris, is tiesu gyvenu baznycioje, ten sonuose irengti kambariukai ;) labai patogu. kaip gera miegoti sausai, o vejas uzia kazkur uz lango o ne aplink galva. Pabudau kelios minutes pries zadintuva, diena grazi,rami, sventa. Kazkada rasiau bloge apie broli marka, tiberiados ikureja, toks sventumas nuo jo sklinda,ir kartu paprastumas, truputi su juo dirbau, taip pat dirbau su kitu broliu, pamenu pokalbi pries tris metus, kai pasakiau, kad studijuosiu filosofija, jis paklause ar zinau levina, sikart paklause to paties, matyt ne visi pasikeicia per 3 metus. Nesiojau malkas, kaip lietuvoje, ir priskyniau daugybe avieciu, saldu pilve dabar, toks ispudis, kad cia visi daug labiau atsipute nei baltriskese, nepersidirba, nepervargsta, smagiai leidzia laika neskubedami. tarpais lyja. Daug bunu baznycioje, kaip niekada, tiberiada tuscia, todel gera tylumoje ir ramybeje, kurias kartais sudruscia keistuolis ambrozijus, elgiasi ne visai pagal normalias elgesio normas, bet labai idomus, kazkokia laisve dvelkia nuo jo. Jam rupini dalykai isties aktualus jam, o ne kazkam, zaviuosi juo.Siandien po ilgo laiko valgiau karsto maisto. nuostabu. penktadieni vel i kelia, o siandien antradienis, diena nurimti, atgauti jegas ir rasti dalele saves, gal tos, kuria palikau pries tris metus. Tada buvau visai kitoks. Neatpazistu saves. tai dziugina ir ragina eiti toliau, einu ruostis misioms.Misios buvo didingos, ai beje misios nevyksta tiberiados baznycioje, jos vyksta kitame kaime, kur vyksta pjuties vaiku stovykla, ten yra mazdaug 70 8-11 metu berniuku, kokie 7 broliai ir savanoriai, mergaites, seses ir savanores gyvena kitame kaime. vakar (antradieni) pasilikau po misiu ten, per pamoksla brolis Morkus kalbejo apie mane,jog sv dvasios dovana, jog as lietuvis, padedamas brolio Siluano(latvio, anksciau vadinosi tiesiog Maris) galiu suprasti, ka jis kalba, nors pradedu manyti, jog prancuzu, o ne lotynu kalba yra oficiali dangaus kalba, tokia ji grazi ir melodinga, per maldas daugiausiai medituoju, nes nesuprantu maldu, nors po keliu menesiu, praleistu cia, manau pramokciau. Vaikai skyre man daug demesio, ciauskejo, vienas negriukas net pabuciavo i zanda, pasakojau apie savo kelione keliems zmonems, kam buvo idomu, poto buvo juokingi vaidinimai, nes tai buvo paskutinis stovyklos vakaros, siandien(treciadieni) stovykla baigsis ir visi sugris namo. Taigi ryt tiberiada vel bus pilna. ambrozijus isvaziavo,issiveze dali ir mano beprotybes, bet isejus i laukus ji grizo. Truputi keista diena, nes visi pasimete, dirbti nera ka, niekas manes i misias nenuveze, zodziu, keistai, dirbau su oliveriu, bet man atrodo, jam labiau patinka vienam, jis anglikonas, neseniai tiberiadoje apsikrikstyjo. Pradejau ruostis kelionei, reiks perkeliaut ne viena lapa zemelapyje. rasau labai isplestai, nes paprasciausiai noriu kalbetis, o nelabai turiu su kuo. oliveris skotas, man jo anglu sunkiai suprantama, kad tiesiog sneketis, brolis bartas(nelietuvis) uzsiemes, o Gi ir br, Morkus nesneka angliskai, ir dar daug skautu cia, dabar kruva skauciu, okupave virtuve, taigi net ten negaliu nueiti. Iskritus diena, bet sededamas prie tokio keisto vandens telkinio, prie kurio buvom pries 3 metus matau magistrale, ir ji mane saukia, jau greit. Neramu, bet tai zavi. Priemiau kelis pasiryzimus rudeniui, tikiuosi pavyks rasti laiko o ir noras nebus praejes. Praejo dar dvi dienos, grizo austeja is stovyklos su mergaitemis, tai galejau sneketis su ja. Nors niekada su ja per gerai nesutariau, tiesiog mandagus, truputi baltriskietiskai familiarus bendravimas apie nieka. Gal truputi daugiau, nei apie nieka, turbut vienintelis dalykas,kad abu labai megstam ir belgiskaja tiberiada. Vakar buvo sunki diena, kai norejosi salintis zmoniu, nezinojau kas vyksta, siandien jau kitaip, du vakarus sesers dalios padedamas snekejau su broliu Morkumi, del pokalbio ir neisvaziavau, kaip buvau planaves penktadieni, o tik sestadieni. Tai yra ryt. zmones cia plusta ir keiciasi, dirbti irgi tenka ivairiausius darbus, siandien pvz labai kontrastingai : meziau avide ir skyniau avietes. Zavu. nera daug minciu, todel uzsidarau. vakar(penktadieni)dar pries miega permeciau knyga, apie sv. pranciskaus neturtelio isminti, nuo siandien ja skaitysiu is leto, stengdamasis atrasti kuo daugiau. Gavau brevijoriu is broliu, taigi dabar meldziuosi.Siandien keliones diena. visi broliai meldesi uz mane, poto palydejo i kelione, Gi, tylusis mano valgio ir darbo kompanjonas paveze iki degalines, visi atsisveikino graziai, buvau pasidejes daiktus pasalyje, o grizes radau sokoladuka, miela ;) taigi pasiemes surio ir duonos iskeliavau. Po keliolikos minuciu jau vaziavau is pradziu i liuksmemburga, o po i prancuzija, ir pasistumejau joje truputi.Sustojo du broliai, vienas pries 10 metu lankesis ps brolius, pasakojo istorija apie savo nuklydima ir grizima pas Dieva, taip pat apie draugus pabaltyje ir dar daug visko. Kelione prasidejo. iki kito tasko, lilio 400km.
)Deja vel prastovejau keturias valandas, tusciai, praleisdamas pro sali daugybe turistu is olandijos, belgijos ir kitur. Jie vaziuodavo su seimomis, kemperiais, ir puse savo turto. o jo jie turejo daug, per daug. Keli turkiskos isvaizdos jaunuoliai bande megzti kontaktus, bet be realios naudos, o tada sustojo chose, ispanas dirbantis vokietijoje ir vaziuojantis namo, iki isnaktu vaziavom per prancuzija, poto miegojom masinoje, o lauke lynojo. Taigi Dievas zinojo, kokios masinos man reikia. yra vilties siandien pasiekti lurda. iki jo kokie 4 simtai km, vaziavau su sauniuoju chuanu ir siandien ikt pat pietu, kol issiskyrem, jis nuvaziavo i valensija, o as sukau i desine, link lurdo, issiskyrem labai draugiskai, tada nuejau pusryciauti, melstis, pasnausti, ir labai neskubedamas nuejau tranzuoti, ir neilgai trukus jau keliavau toliau, ne itin toli, bet savo kryptimi, kur nera tiek daug turistu ir masinu, ir cia labai grazu, atrandu visai kitokia prancuzija. Linksma cia pietu prancuzijoje, masina keicia masina. Ir as jau netoli tuluzos, o nuo jos lurdas visai salia. Tik jau esu truputi pavarges nuo vaziavimo, tai sunku bendrauti, tikiuosi siandien geros nakties, kad ir kur ji bebutu.Liurda pasiekiau. deja tai ne tokia svetinga vieta nei tikejaus. Daug komercisko slamsto. istranzavau is degalines su tikru prancuzu, kuriam pasaulio ribos baigiasi ties sveicarija ir kalba tik prancuziskai. Jis atveze iki pat posukio i lurda, nuo kurio vaziavau su sektantais vokieciais, jie skelbiasi krikscionimis, bet idomu, kas yra is tiesu, susitariau su jais susitikti ir rytoj, padiskutuoti, o tada nuejau ieskoti vietos, kur pasideti, turejau viena adresa, kuri dave brolis Morkus, deja, tai buvo nenaudingas, nes tai buvo vieta tik pasvestojo gyvenimo atstovams. zenklas? o radau tiesiog eidamas gatve, sustojes, pakeliau galva ir pamaciau ta gatve.Poto pradejau ieskoti svento petro kaimelio piligrimams, ieskojimas buvo ilgas ir lietingas, bet pagaliau uzlipes ant kalno radau ji. deja siuo metu vyksta ar tuoj prades vykti mini jaunimo dienos, ir vietu man nebuvo. siaip ne taip man surado lova ir kambari, bet tik nakciai, o ryta be ceremoniju pasake, kad kambarys uzimtas. O lurdas pilnas neopiligrimu, jie atvaziuoja prabangiais autobusais, apsigyvena viesbuciuose, pvz 3 zvaigzduciu pranciskus asyziecio viesbutyje, ir dauguma viesbuciu pavadinti tokiais absurdiskais pavadinimais. Vakarais jie eina isgerti alaus i kavine, dienom vaiksto po miesta, aplanko, apziuri isimintinas vietas. gerai jiems. Juk nusifotografuoti baznycios fone arba kad uz nugaros matytusi lurdo grota yra tiesiog butina, aisku matosi ir besimeldzianciu zmoniu, bet tokiu mazuma. Komercija cia uzima virsu. Negalejau melstis prie grotos, nes is abeju pusiu prisedo turistai ir pradejo ciausketi kazka, o zenklai, prasantys laikytis tylos galioja turbut tik statuloms. Nusprendziau jau siandien palikti lurda, ir iskeliauti. geriau miegosiu laukuose, per audra, nei cia. Nes cia daugiau kameru nei roziniu, o visi roziniai, kaip ir dar daugiau kico kabo sukabinti parduotuvese. einu ieskoti, gal kurnors vyks misios. Man jau pradeda patikti lurdas, pasirodo cia vyksta tuor de france etapas, taigi nusipirkau pora atviruku, uzrasiau juos, ir ejau i pasta, o man kelia pastojo lenktynes, tai dabar laukiu dviratininku, salia kelio vyksta tikros grumtynes, del slamsto, kuri dalina pravaziuojancios masinos, net dantis iskrenta, kai mociute, puole prie kazkokios siuksles, po ja palindo vaikas, ir ji perskrido per ji, nejuokinga, bet kai matai kaip suauge zmones grumiasi del reklama apipaisytu kepureliu, apyrankiu, ar tasiu i kurias niekas netelpa, tai tikrai absurdiska, bet smagu. tustybiu tustybe ;) labai tinka lurdui, kur gauti situ siuksliu susirinko turburt panasiai zmoniu, nei i baznycias melstis.Lurdas man kolkas didziule tustybes muge. kur tikejimas Dievu uzleidzia prioritetus i naudos siekima. dviratininkai dar nesirodo, anra valanda vyks misios anglu kalba, misios buvo fainos, 7 kunigai, daug zmoniu, pagrindas viena jaunimo organizacija, kuri turbut atvyko i mini wjd, pasirodo pirmadienis pas prancuzus nedarbo diena, nes kazkokia svente, taigi pilnos autostrados masinu, griztanciu po poilsio. pries isvaziuodamas is lurdo uzsukau i lidla, prisipirkau saldumynu, ir aisku siaip maisto. Kadangi pats pigiausias, tai ir neskanus, tik sultys skanios. istranzavau is pradziu tik iki magistrales, net neturejau planu, kur vaziuoti, bet sustojo vaikinukas su suniu, policininkas, kuris nuveze iki ten, kur isleido ispanas, plente a9, kuris veda i barselona ir kyla iki pat paryziaus ar vokietijos, susikloscius tokioms aplinkybems nutariau pasiekti jura. Patyres, kad dauguma prancuzu pietu degalines turi normalius isejimus i miestelius, perlipau per tvorele ir nuejau vakarejanciu keliu, kuris teoriskai turejo vesti iki juros, iki kurios apie10km, tai buvo grazus pazingsniavimas, temo, aplink vynuogynai, kalvos, menulis, poto pradejo skradyti siksnoparniai ir net sviesti jonvabaliai, deja si romantiska svajone miegoti prie juros neissipilde, nes kelias atvede i miesteli, esanti keli km nuo autobano, o iki juros dar 8 km, daug masinu dar vaziavo, bet pastabdes po lempomis nutariau likti cia, radau ramia kalva, tik sumedejusios zoles ir kazkokia cikada man neleis ramiai uzmigti.Dar sunys nedave ramybes, vis aplankydavo koks nors.Ryte pamaciau,kad miegu visai salia kapiniu, bet jokie vaiduokliai neatejo ;) po rytines pradejau eiti link svento petro miestelio, pagal zenklus 8km, eismas gana intensyvus, bet norisi pasivaikscioti o ir nestoja taip lengvai. svarbiausia silta, labai nenoriu i ta europa, kur lyja. geriau cia.gal isidarbinti kur vynuogyne ir dirbti iki rudens ? pagaliau pasiekiau jura. pasivaiksciojau pakrante, radau jaukesne vieta ir nutariau pasideginti, aplinkui daugiau maziau grazus kunai, beribe jura priesaky, karstis, viena kita bangele, taip dabar viskas grazu, kad nesinori niekur kraustytis, bet kai pagalvoji, jog dar laukia 14km peskom, ir apie 500km iki taize, tai sunkiau pasidaro.bet kolkas as cia,. ir dar kuri laika busiu. mazdaug valanda. o tada matysim, kiek pasieksiu. namo neskubu, turiu dar 8 dienas.kaip sunku palikti roju.jura buvo silta, bet suri, bangos mazytes, bet maudytis galima, padukau vandenyje, pasitaskiau i bangas, kad ismustu nuovargi. Tai tarsi atostogos nuo piligrimystes, truputi duokles sau, truputi neramu, jog tai atims is manes visa dvasia, bet matysim jau greit, ar stos mieli prancuzai,nors cia kurortas, stos sunkiai, bet manau neisiu atgal tuos 8 km keliu, jau geriau pastovesiu pakelej. Eiti neteko, tiesa beeidamas i trasa pameciau pakloteli ir ranksluosti, o atgal, grizti tingejau, taigi dabar turiu dar maziau daiktu. galvojau varyt kitu keliu, bet patyres nesekme grizau i ta kelia,kuriuo ejau vakar vakare, pirmu dvieju masinu nestabdziau, o trecia sustojo 3 vaikinukai, ruke zole ir atveze iki pat degalines, kurioje valanda kepdamas sauleje neistranzavau. lyon uzrasas jau antra karta nepavyko, matyt ten kvailas miestas, bet nieko kito nerasysiu. tebunie. o del rukymo tai irgi idomi istorija, isvaziuodamas nutariau neimti cigareciu, vistiek dauguma vairuotoju ruko ir vaisina, bet iki lurdo, tik paskutineje masinoje buvo rukantis vairuotojas, o iki tol bent 22 masinas vairavo nerukantys.taigi nusprendziau neribotam laikui mesti rukyti. pradziai iki rudens, o veliau bus matyt, nors jau be dienos 2 savaites, kaip nerukau, ir kaip esu kely. o iki namu dar labai toli. cia kaip i kalnus, nulipti nuo virsunes yra sunkiausia dalis, nes nuovargis daro savo, bet as nesu nuvarges, dabar po daug netranzuoju. po truputi, ryt noreciau pasiekti taize, o nuo taize per 4-5 dienas grizti namo.tas po truputi baigesi 400km, as jau netoli lyon, nuo cia iki taize apie 150km, plius minus, dabar svarstau,ar eiti tranzuoti, ar eiti miegoti, nes geriau nutranzuoti ryte, nei nakti kazkur dingti netoli makon, nes ten issukimas is greitkelio, dangus cia giedras, todel smagu, o ir degalines man labiau patinka, negu paplentes. nes taize pasiekti padoriu metu nepavyks. geriau ryt, nezinau kada, kaip Dievas duos, nudegiau pecius matyt, o gal ir nuo vaiksciojimo juos skauda. Pirmosios traumos. kuo arciau namai, tuo daugiau ju bus.Naktis buvo rami ir ilga, issimiegojau, truputi uzvalgiau ir bandysiu vaziuoti i prieki. Sutikau kita tranzuotoja, lenka, turinti daugiau daiktu, negu pats sveria, vaziuoja rodos i monaka, bet nesuprantu,, ka jis cia veikia. stot ir man nestoja, kelione gali uztrukti. poto atejo porele tranzuotoju ir man sustojo, galvojau pasiseke, bet pasirodo tik dar labiau iklampino, padariau didziausia klaida, kokia tik galima padaryti tranzuojant, ivaziavau i miesta, ir neisvaziavau. esu kazkur pakrasty, ir bijau tranzuoti prie ivaziavimo i autobana, nes eismas intensyvus, juosta siauria ir panasiai, o vairuotojas man aiskino, kad reikia eiti per tuneli, nepaisant zenklo. Jog ten negalima zmonems, kazkaip nemanau, kad man pasiseks, reikia kazka sugalvoti. sukti i pirma pasitaikiusi plenta ir varyti is lion, bet kur? miestas didelis. bet Dievas darsyk parode jog mane tikrai veda, paejus pora valandu lyon kalnais ir pakalnem priejau jo pabaiga, o veliau ir ivaziavima i autobana, vietos nebuvo daug, bet gan greit pasiseke ir vaziavau su vejeliu, per 3 masinas pasiekiau taize, pirmas ispudis labai geras, malonus priemimas, geras oras, daug graziu zmoniu, kambarys, lova, dusai ir maistas jau greit, tai tik materialus slamstas, bet viduje atsiradusi ramybe neskubina manes namo, nenoriu ten, noriu likti cia, arba kely, ten kur mane globoja, kur nera kvailo susikurto pasaulio. galvojau apie 21amziaus piligrimyste pasiklydusia tarp turizmo, religijos pardavinejimo, bet visada buvo tokiu piligrimu, kurie keliaudavo patogiai, kuriems pinigu aukojimas buvo dalis, ir visada pasitaikydavo basakoju, kazkur einanciu ir nieko neturinciu, tokia istorija, ir niekas nepasikeite. Tik keliaujantys autostopu nera piligrimai, pagalvojau, jog tai nuotykiu ieskojimas, saves isbandymas, ir daug reikia, kad taip isdrystum, tiesiog eiti. Poto keiciasi tik miestai, masinos. Bet kelias visada saukia. Is tikro mano nuomone apie taize pasikeite, i gera. Tos kelios dienos praleistos ten buvo pilnos Dievisku artumu, graziu ir tiesiog pokalbiu. ir daug malimo lietuviskai, tikejausi sutikti daugiau pazistamu, bet is 300+lietuviu pazinojau tik keleta, daugiau pazistamu buvo tarp pernamentu, kurie pasilieka ilgiau. Bendruomene, surmulys padare idomu ispudi, ir tai virto nebe sirsynas, kuri sukelia daug chaotisko surmulio, bet bitynas, kur egzistuoja tvarka ir verda gyvenimas, aistros, kur susitink skirtingi kontinentai, religijos, patirtys, kur jaunas zmogus gali pazinti kita gyva kultura. Kartu melstis, misios taize labai grazios, per teve musu atrodo, kad tai malda kalbomis, tiek daug skirtingu kalbu skamba aplink, o misios laikomos kasdien vis kita kalba. Smagu tame surmuly isgirsti ir lietuviska maldavima ar giesme, kai 3tukstanciai zmoniu bando giedoti lietuviskai. Buvo smagu nustebinti draugus, niekas is ten buvusiu nezinojo, kad as atvyksiu, bet juk nezinojau ir as. Bet palikau ten dalele saves, kad sugrisciau, kad pamatyciau daugiau. O veliau su sypsena pavirtau vel i valkata ir iskeliavau. buvo tikras dziaugsmas pries kelione pabendrauti su broliu Robu,ir isvaziuoti. Masinos stojo kaip uzsakytos, greit atsiduriau magistraleje, poto ir savo reikalingame kelyje i vokietija. ten sustojes lenkas paklause ar as poliakas, bet uzteko kad ir lietuvis, paeme, ir nuveze i vokietija, poto susipazinau dar su keliais lenku tranzuotojais, ir visus tris suseme vienas keistuolis sveicaras statybininkas, ir veze iki frakfurto, deja nevisai sekmingai. kelione apie pirma nakties baigesi kazkur isklydus is autobano ir ieskant degalines, ja radom, bet ji nedirbo, tai prasnaudem masinoje iki5, o tada pasipilde nuvaziavom dar desimt km ir islipom degalineje, kur musu keliai skyresi, as nuejau da r valandziuke pasnausti, pasiremes ant stalo, o kur draugai lenkai nezinau. lynoja, salta, kelione tesiasi.dar truputi apie lenkus, keista, bet lietuvius lenkai labai megsta,ko nepasakytum apie stereotipinius atvirkstinius santykius, pasakius lenkui, kad tu lietuvis, jis butinai pasakys koki miesta lietuvoje, kur kas nors, kadanors gyveno ar gyvena,pasakius aniems autostopininkams, kad as is lietuvos, jie labai apsidziauge, tarsi beveik salieti butu sutike, tas tikrai maloniai stebina, kai esi prisiklauses kraupiu istoriju apie ziauriuosius lenkus. Deja, dauguma mano sutiktu lenku tiek europoje, tiek lenkijoje buvo net labai geri ir draugiski, ir naudingi. Lenkai vis dar tranzuoja, uzeme gala degalines, o as labai neskubu, bet reiktu eiti kovoti del vietos po saule. O degalinese verda gyvenimas, tiksliau, cia gyvena zmones, keliautojai, turistai, tautu, kalbu ir nuovargio turinys, zmones, griztantys po atostogu neatrodo laimingi, jie nuvarge, juose tvyro abejingumas.ir tik retarciais mazoje vaiko burnyteje issiplieska sypsena nepazistamam valkatai, mieganciam prie stalo, ar sedinciam ir vartanciam atlasa, juk tiek nedaug reikia, kad vaziuotum kurnors. galima daryti isvada, kad zmones, migruojanti tauta. Jiems reikia judesio, o kitiems jo reikia labiau ir kitokio. Nuejau tranzuoti, pora valandu rytinio nesekmingo tranzo, mano kolegos isvaziavo, po ju ir as. sustojo tikrai netipine grupe zmoniu, turistai, griztantys is atostogu, pasakojo apie laikus, kai degalinese galedavai rasti po 20 autostopininku. Idomus laikai tai buvo vokietijai. Dabar tik likuciai, lenku, lietuviu, vienas kitas vokietis. isleido degalineje, kur pute labai stiprus vejas, buvo salta, po valandos nesekmiu nuejau melstis dienines, o poto uzmigau uzuovejoje pietu miego, aisku pietu nevalges, puse dezutes sprangiu konservu ir bandele dar is taize buvo vienintelis mano maistas siandien, net vandens neturejau. Taigi tris valandos miego, islindus saulyte, nuriimes vejas labai padejo darbinei nuotaikai, ir greit sustojo masina, nuvezusi dar 300km, iki berlyno, iki lenkijos apie 100km, jau netoli. moteris veze dar viena tranzuotoja, keista kaip ir dauguma vokieciai. O degalineje nusipirkau vandens, ir sutikau vel tuos pacius lenkus, jie kitais keliais, bet irgi cia atsidure. tai keista, bet miela, jau vyresne porele, keliavusi visai grazu marsruta :paryzius, ispanija, pietu prancuzija, monblanas. Tik moteris truputi isteriska, ir keista, vis nerimauja, nerimauja, o poto uzmiega. Lyg nerimo nebutu. O vyras toks draugiskas lenku meskinas. Jiems jau nebedaug liko iki namu, bet eismas nedidelis, vakareja, einu melstis vakarines, po maldos geriau buna. Kolkas negeriau. Masinos keicia masinos, o as net netranzuoju. srautas per mazas ir per nepotencialus, kad butu galima tranzuoti dvejose vietose, tusciu masinu beveik nera, arba jos vaziuoja i berlyna. sunki naktis laukia. Lenkus paeme ir nuveze nenustatoma kryptimi. Likau vienas, paeme lietuviu furistas ir atveze iki sienos, siaip idomus furistas. ziurejom filma, kvaila rusiska filma apie sveicaru armija, bet zinant kiek laiko neziurejau i joki ekrana, tai visai pasiseke.Dabar esu 21 lenkijos kilometre, katik suvalgiau dvi bulkutes, skrandziui labai patiko, o aplinkl siaucia audra, zaibuoja, lyja, bet as po skeciu nuo lietaus, stebiu masinu ir zmoniu srauta. perspektyvos nekokios, bet nelabai is ko turiu rinktis. Buvo prisikabines girtas lenku furistas, labai draugiskas, norejo padeti, bet buvo jau perdaug isgeres, ir man alaus dave, bus lauktuves. gerai, kad nepakviete gerti kartu, snekejo apie kazkokia problema, apsimeciau kad nesuprantu, bet issiskiriant sake, kad as geras zmogus, nors ir ne lenkas. Reikia laukti lietaus pabaigos, gal dar pavyks issikapstyti ir pervaziuoti audra.audra jau taskosi aplink, jei galeciau ir miegoti po stogu, butu isvis pasaka, deja sketis nenesiojamas, ir man pasitarnauti negali. O ka daugiau daryt? teritorija cia didele, per lietu zmones skuba skuba kazkur, ne padeti valkatoms. jei tranzuociau, tik suslapinciau rubus, ir visai salta pasidarytu. Issipilde blogiausias scenarijus, po lietaus nuejau tranzuoti, bet iki 2niekas nesustojo, nuejau miegoti ir pramiegojau 10 valandu,sausai, siltai. taigi ryte tik galvos skausmas nuo persimiegojimo, ir nuojauta, kad ir antra naktis bus lenkijoje, neuzteks vienos. einu tranzuot, bet vilties daug nera. Po poros valandu stovejimo ir zmoniu juokinimo sustojo fura, kuri vaziuoja pora simtu km gilyn ir iki lodz bus likes tik simtas jau sistas. kelias tuscias taigi masinu sujudimas prie sienos tik vietines reiksmes, dabar stovim pauze, norejau rasyti, kad dar nieko nevalgiau, bet pries tai furistas istiese sokolado gabaliuka. Smagu. Mane isleido per viduri poznanes ir lodz, iki namu dar geras gabalas apie 700km. kelias tuscias, pilnos aiksteles furu laukianciu 11 vakaro, kad galetu pajudet, bet pajudejau zymiai anksciau.Per visa kelione perdaug nevaziavau su furom, bet jiems laikiau kitoje lapo puseje uzrasyta lt, prie berlyno apvertus lapa suveike, dabar irgi pamacius atjudancia fura parodziau ir sustojo. Tai buvo bene smagiausia keliones dalis, ne tik del to, kad per nakti parvziavau namo, ryte jau buvau kaune,bet ir delto, kad naktis neprailgo, vairuotojas, pats tranzaves po vienuolynus, buves tiberiadoje nuo pat jos pradzios, idomus ir sviesus zmogus, istiese alaus skardine, kuri tarsi uzbaige mano piligrimyste. vienintelis gurksnis alkoholio, ir zinojimas, kad viskas baigesi. is tiesu, tai niekas nesibaige, po keliu dienu grizus, isvykau i kita kelione,i italija, sekti sv, pranciskaus pedomis. si kelione buvo teisinga, joje netruko sunkumo ir ji keiciancio dziaugsmo.netruko geru zmoniu, maldos, kelio, ji buvo pilna, kad net praejus keliems menesiams as vis sypsausi ja prisimines. Kur toliau?

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. Mindaugas:

    perskaiciau tik kad gryzes radai shokoladuka.. bet maladec :)) is ilgo teksto sprendziu. tingiu skaityt :)

Rašyti komentarą