BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Auszra 16. Tylus ir poetinis pilietiškumas.

Auganti Lietuvos visuomenė mokosi minėti savo valstybingumą. Palikę mitingus ir eitynes senjorams ir radikalams ji ieško naujų formų. Pirmiausia tai minėjimo pakeitimas šventimu, tai pat šventės perkėlimas į socialinius tinklus ir besikeičiantis požiūris į tai, kas dera per šventę. Ir kai graudenimus keičia fotosesijos prie prokuratūros pastato, kurio langai pasidabino Lietuvos vėliavos spalvomis, kai išlipus iš traukinio tave pasitinka mergaitė ir įteikdama popierinę vėliavą sveikina su švente, kai pražysta Neužmirštuolės ir kitos iniciatyvos, gali pastebėti kaip išaugama iš minėjimo paradigmos, kurioje paradai, kalbos, plakatai ir šūkiai atlikdavo propagandinį darbą ir žmonės sujauktais protais grįždavo namo.

Prisidėdami prie naujo požiūrio į vasario 16 šventę SKYLĖ pakvietė į pilietinį koncertą „Auszra 16”, kuriame atliko programą „Broliai“, prie jų prisijungė ir kai kurias dainas atliko Veronika Povilionienė, grupių UGNIAVIJAS, MARGA MUZIKA solistai ir projekto DONIS autorius Donatas Bielkauskas su dainininke Rasa Serra. Taip pat atlikėjams pritarė specialiai šiam koncertui suburtas Juodaragio genties pilietinis choras. Muzika, poetiniai dainų tekstai, šviesų efektai, vaizdo instaliacijos sukūrė muzikinį spektaklį, kurį stebėjo pilna Teatro arena, bet aš noriu akcentuoti visai kitus dalykus, įprastus recenzijoje aptariamus atlikimo, profesionalumo, techninius ar organizavimo aspektus palikdamas šios srities profesionalams.

Koncerte nebuvo palikta vietos radikalumui ir pigias emocijas sukeliantiems plepalams nuo scenos. Trumpai pristatę koncertą, sugiedoję Tautišką giesmę SKYLĖS muzikantai ir jų pagalbininkai atliko savo programą, su trumpomis pauzėmis, reikalingomis tik pasikeisti vokalistams, choristai spėdavo įkvėpti oro, o muzikantai atpalaiduodavo pirštus ar skubomis pasikeisdavo instrumentus. Daina po dainos, kurių nesutrikdydavo tuščios kalbos ir publikos raginimai būti kažkuo, kuo jie nėra. Publika greit tai pajuto ir trumpais plojimais palydėdavo dainas ir laukdavo naujos. Nes tai nebuvo eilinis koncertas, kuriame mes norime emocijų, tai buvo kelionė į praeitį, galimybė apsiauti partizano, kuris tuoj eis į paskutinį mūšį, batus ir pažvelgti jo akimis. O to negali daryti garsiai, tam reikia širdies. Tylus ir poetinis pilietiškumas, kurį pademonstravo SKYLĖ atsispindėjo ir publikoje. Ji buvo labai skirtinga ir spalvota. Nuo senjoro iki kūdikio. Nuo kostiumo iki subkultūrinės aprangos. Jie buvo skirtingi, bet tokia ir yra visuomenė ir ji visa tilpo po vienu stogu, skirtingai paliesta vienodos muzikos ir poezijos. Jie nešokinėjo, neklykė, nedegė žiebtuvėlių, jie klausėsi.

Kaip alternatyvą ir palyginimą noriu prisiminti prieš pusantrų metų įvykusį „Liapis Trubeckoj“ koncertą Pramogų arenoje. Trys tūkstančiai alkani laisvės žmonių susirinko klausytis to, kuris turėjo jėgos juos uždegti. Šis koncertas yra radikaliai priešingos pilietiškumo išraiškos formos nei „Auszra 16“. Grupės lyderis Sergejus Michalokas tarp dainų deklamavo savo poeziją, o pauzės iki kito kūrinio užtrukdavo tol, kol nesibaigdavo skanduotės reikalaujančios laisvės Gudijai. Buvo ir smagu ir liūdna būti tarp tų žmonių. Jie buvo užsidegę, jie keliom valandom tapo laisvi. Po koncerto jie pasklido po Vilniaus barus, gėrė alaus bokalus už laisvę ir paryčiais ar išsimiegoję traukė namo į nelaisvės šalį. Jie ten tyliai gyvens ir paklus iki kito koncerto, kol naujas prometėjas jiems atneš laisvės ugnies ir galbūt tada jie pakils kovoti. Ir bendro tarp šių koncertų galima rasti nebent Vyčiu padabintoje vėliavoje, kurios plevėsavo minioje.

O lietuviai sotūs savo laisvės. Jie tik mokosi ja džiaugtis ir vertinti. Jie mokosi atpažinti propagandos simbolius spaudoje ir televizijoje, mokosi švęsti nepriklausomybę, suvokti laisvės teikiamą prabangą galvoti tai ką nori. Pamatyti grėsmes iš tų, kurie renka parašus norėdami nubraukti dvidešimt metų laisvės ir ėjimo į priekį. Jie nešūkauja savo meilės tėvynei, jie tyliai augina ją širdyje, kad laikui atėjus ji pražystų darbais. O SKYLĖS pilietinis koncertas Auszra 16 tai gaivus lietus šiam gležnam žiedui. Tyliai ir poetiškai jie augina mūsų pilietiškumą. Ačiū už puikias akimirkas.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą