BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Protas ir širdis

Jo gyvenimą valdė dviese. Rimtas, racionalus, švarku pasidabinęs vyriškis ir jauna mergaitė, kartais būnanti fėja, kartais mūza, o kartais tiesiog džiaugsmo ir entuziazmo rinkinys. Niekada nebuvo aišku, kaip jie sutilpo jo gyvenime ir kaip sutarė. Nežinia, ar buvo lygiaverčiai ar konkurencingi. Vyriškis retai šypsodavosi, daug galvojo ir planavo, žvelgė į gyvenimą tarsi į šachmatų lentą, planuodavo ėjimą po ėjimo ir laukdamas pasaulio reakcijos. Truputį ciniškas, truputį sarkastiškas, apatiškas emocijoms, kurios retai žaidė jo veide. Sėdėdamas tarsi prie stalo, tvirtai remdamasis į žemę kojomis, o aplink lakstė mergaitė, šviesia suknyte su gėlytėmis, plevėsuojančiais plaukais ir šypsena. Ji niekada neteisdavo, nespręsdavo per daug rimtai. Dažniausiai džiaugdavosi, bet kartais verkdavo. Pasikūkčiodama. Nes jai jausmas buvo svarbu ir tikra. Ji mėgdavo nuotykius, o kai prisidirbdavo, kaltai nuleisdavo akis ir laukdavo kitos progos. Planų ji neturėjo, čiauškėjo apie amžiną jaunystę, džiaugsmą, meilę. Vyriškis į ją rimtai nežiūrėjo, nelabai klausydavosi, nesitardavo, bet kartais jis būdavo priverstas nuleisti rankas, nes ji nugalėdavo. Kai teisus likdavo jis, mergaitė žaisdavo tyloje. Tyla niekada netrukdavo per ilgai. Bet mergaitės keliamas triukšmas netrukdė jam mąstyti, o mergaitė visai nebijojo vyriškio. Jie nebuvo giminės, bet sutarė, nes suprato, kad teks būti ir gyventi kartu, valdyti gyvenimą ir nešti atsakomybę. Kiekvienas jų kūrė planus kaip surasti laimę. Skeptiškas vyriškis dažnai purtydavo galvą ir šypsodavosi ar tiesiog juokdavosi iš mergaitės optimizmo, o mergaitė niekaip negalėjo priimti pesimizmo. Jai atrodė, kad dangus pasiekiamas ranka, o žmonės aplink mylintys ir linkintys gero. Vyriškis žinojo, kad per ilgai žiūrėti į dangų kenkia kaklui, o žmonės aplink matė, kaip konkurentus, oponentus, kuriuos reikia įveikti. Toks skirtingumas jų netrikdė, nė vienas nesijautė daug svarbesnis ir reikšmingesnis už kitą. Vyriškis, kai nusileisdavo mergaitei tik ironiškai šyptelėdavo, kad bus kaip visada, nekaip, kad vėl reiks ilgai dirbti, kol atitaisys klaidas, o mergaitė numodavo ranka, kai būdavo atsižvelgiama į vyriškį, o ne į ją. Ji perdaug nemąstė apie laiką, atrodė, kad visas laikas priklausė jai ir kad jau rytoj ji bus išklausyta. Mergaitė matė, kokia yra reikšminga, kad kartais vyriškis neturi argumentų prieš jausmą ir jai to užteko. Svarbu, kad abu siekė vieno tikslo. Jo laimės. Abu suprato, kad nėra vieno teisingo kelio, bet yra teisingas ėjimas. Ir jį reikia surasti, kad tai uždavinys, per sunkus vyriškiui, bet įkandamas mergaitei, kad tai žaidimas, kuris mergaitei per žaismingas, bet vyriškis gali jį sužaisti. Abu buvo nepamainomi, bet nė vienas nedominavo. O ar nebūtų paprasčiau ? Bet jie matė žmones aplink, kuriuos valdė tik vienas kuris. Matė karjeristus, kurie paaukojo viską, kad pasiektų tikslą, kovojančius įspūdingas kovas, laiminčius, bet matė ir jų vienišumą, nelaimę, negalėjimą. Laimė ne tai. Matė ir svajoklių, kurie gyvena jausmu. Mėgaujas gyvenimu, be perstojo žaidžia, bet tai buvo taip netikra ir toli nuo realybės. Visur yra laimės, bet kiekis ir kaina skiriasi. Todėl vyriškis su mergaitė laikėsi drauge. Kūrė kuo gražesnį gyvenimą, mokinosi atsisakyti primesti savo valios ir tuo pačiu elgtis racionaliai ir žaismingai. Kad gyvenimas būtų kova ir žaidimas, kad būtų turimas visas pasaulio laikas, kad ėjimai būtų suplanuoti, bet žaismingi. Kad mūza juoktųsi, o vyriškis pritartų. Nes tai mano protas ir širdis. Jie mane valdo, aš esu, ne kovos sūkuryje, bet laimės siekime.

Patiko (6)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. Neringa:

    Fantastiškai taikliai parašei. Skaitydama galvojau, kad būtent taip ir yra. Ačiū už gerą mintį :)

    “Jo gyvenimą valdė dviese. Rimtas, racionalus, švarku pasidabinęs vyriškis ir jauna mergaitė, kartais būnanti fėja, kartais mūza, o kartais tiesiog džiaugsmo ir entuziazmo rinkinys.”

Rašyti komentarą